tėviškinis

tėviškìnis, -ė adj. (2) KŽ, tė́viškinis (1) NdŽ 1. KŽ susijęs su tėviške, gimtine. 2. Ser priklausantis tėviškei, tėvonijai, tėvoninis: Išėjęs Stanislovas Vaiknius nemaža laiko gyveno svetimuose žmonėse, matyt, atsigavo, vedė ir grįžęs vėl apsigyveno savo senoje vietoje, bet jau laisvuoju išeiviniu žmogumi, ne tėviškiniu rš.